Stroopo efektas

Stroopo efektas pavadintas John Ridley Stroop’o garbei, kuris 1935 m. paskelbė spalvų – žodžių testą eksperimentinės psichologijos žurnale.

Jo vadovaujamame eksperimente tiriamieji turėjo garsiai perskaityti 100 žodžių. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar skiriasi reakcijos laikas į stimulo prasmę, kai prasmė ir spalva sutampa ir kai prasmė ir spalva nesutampa.

Atlikus eksperimentą buvo lyginami reakcijos laiko į žodžio prasmę vidurkiai.  Pirmuoju atveju – reakcijos laikų vidurkiai, kai buvo reaguojama į spalvą bei antruoju atveju – reakcijos laiko į žodžio spalvą vidurkiai. Apdorojus pirmojo duomenis nustatyta, kad kai buvo reaguojama į žodžio prasmę, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp reakcijos laikų nerasta, o kai buvo paprašyta įvardinti žodžio spalvą matant kitos spalvos reikšmės žodį, pastebėti reikšmingi skirtumai tarp reakcijos laikų. Kadangi norisi ištarti ir spalvą, kuria užrašyti žodžiai, kyla konfliktas tarp vaizdinio spalvos suvokimo ir žodžio reikšmės. Tai ir vadinama Stroopo efektu, dėl to susidaro reakcijos laikų skirtumai – pauzės tarp žodžių.

Dviejų smegenyse esančių sistemų susikirtimas – skaitymo ir spalvų atpažinimo – ugdo ir stiprina mūsų dėmesį, kuria naujas neuronų jungtis reikalingas šiai užduočiai spręsti. Tačiau, kad smegenys prie šio pratimo nepriprastų, rekomenduojama jį atlikti 1-3 kartus per savaitę, ne dažniau.

stroopo efektas