Atliktas tyrimas, kuriame įrodyta, jog grybai gali sukurti optimalų komunikacijų tinklą tarp numatytų mazgų geriau ir greičiau už specialistus. Taip pat jie lengvai atkartojo Tokijo geležinkelio tinklo, Anglijos bei Ispanijos geležinkelio tinklų, JAV transporto geležinkelio tinklų schemas.
Natūraliai kyla klausimas: jeigu grybai yra tokie protingi, tai kur yra jų protas? Kur renkami, kaupiami, analizuojami duomenys ir priimami sprendimai?
Tai primena klausimą „kas valdo pasaulį?“ Žmonės linkę ieškoti operacinės sistemos – tam tikros centro, į kurį viskas sueina ir iš kurios viskas išeina. Tikriausiai tai užkoduota genetiškai – ieškoti suprantamo ir pateisinamo “valdytojo”.
Fizikos ir biologijos srityse, kaip ir daugelyje kitų, viskas vyksta šiek tiek kitaip: ar turi protą skruzdėlynas ar smegenis internetas? Kas valdo Niujorko gatvės pėsčiuosius ir kur priimami sprendimai?
Pastarąjš dešimtmetį atliekami gyvūnų, vabzdžių spiečių, pėsčiųjų elgesio ir kiti grupių tyrimai: visos šios grupės demonstruoja darnų – beveik kaip vieno gyvo organizmo elgesį – nepaisant bendros koordinacijos, ketinimų ar taisyklių juose nebuvimo. Šis reiškinys tapo „masių išminties“ teorijos pagrindu, kuri aiškina, kad daugybės atskirų atsakymų vidurkis žymiai tikslesnis nei vieno specialisto atsakymas.
Pagal šią teoriją bei jos gamtinius analogus, „masių išmintis“, arba „bandos protas“, – tai intelektas, kurį galima priskirti paties tinklo struktūrai, o ne tam tikriems jį formuojantiems protams ar sąmonėms. Tad grybų pasaulyje veikia toks pats mechanizmas. Biologijos mokslas sako, kad kiekviena grybienos gyslelė iš aplinkos gauna tikslius cheminius signalus, nurodančius, kur jai reikia judėti ir ko vengti. Šių signalų suma sudaro tam tikrą sprendimų priėmimo sistemą. Kitaip sakant, grybo intelektas yra tinklas. Prie to pridėkite milijonus evoliucijos metų ir padauginkite iš šimto tūkstančių įvairiausių rūšių –gausime kažką, kas turėtų būti pakankamai protinga.
Remdamiesi šiuo pavyzdžiu galime įsivaizduoti, kad, sutvarkę savo tarpusavio ryšius, išryškėjusią jų egoistinę formą pavertę tarpusavio santarvės ir pasitikėjimo forma, turėsime aukštesnio proto lygmens tinklą; atsivers aukštesnės kokybės realybė. Vienydamiesi iš šio tinklo gauname naujų, bendrų norų (jausmų) ir proto (minčių). Tokiu būdu susiliejame su aukštesniu gamtos lygmeniu, įgydami amžino, tobulo gyvenimo pajutimą. Tada išryškėja, kad tai ir yra mūsų raidai skirtas gamtos tikslas, kuris buvo paslėptas tik dėl vienintelės priežasties – jis duotas mums pažinti.