„Vilniuje dar trūksta vietų, kuriose būtų galima smagiai praleisti laiką su draugais nieko negeriant ir nevalgant“, – dėstė šį mėnesį Vokiečių gatvės pradžioje įsikūrusio Iliuzijų muziejaus savininkas Matvejus Linovas.

Dar neseniai šioje vietoje buvo vaikų restoranas „Kuku muku“, garsėjęs smagiomis pramogomis mažiesiems ir aukštomis kainomis. Dabar, vos pasukęs nuo Rotušės į Vokiečių gatvę, aptinki Iliuzijų muziejų. Jis visomis darbo dienomis ir savaitgaliais dirba net iki 21 valandos.

Pasak M.Linovo, užsukti čia geriausia ne po vieną, o su linksma kompanija ar bent draugu.

2 iš 32 nuotr.Muziejaus įkūrėjas M.Linovas įsitikinęs, kad vilniečiams trūksta įdomių pramogų.D.Umbraso nuotr.

Pagaminta Lietuvoje

Nemažai iliuzijų daugiausia džiaugsmo suteikia, kai jas nufotografuoji, o asmenukėms tinka ne visi atrakcionai – ypač jeigu nemėgstate nešiotis specialios asmenukių lazdelės. Įdomu, kad ir keistieji 3D paveikslai, ir kitos iliuzijos nėra atgabentos iš kokio nors panašaus svečios šalies atrakciono.

Lietuvių menininkai Milda Simanavičiūtė ir Paulius Arlauskas sukūrė trimatį Vilniaus Iliuzijų muziejaus – „VILNIL“ – logotipą ant sienų, o Rūta Arlauskaitė – paveikslus.

Beje, vienas menininkas paprašė muziejininkų viešai neskelbti jo pavardės, nes rimtai darbuojasi visai kitoje srityje. Įdomu žiūrėti, kaip fotografijose atgyja visai paprasta aplinka.

Atrodo, kad iš tiesų po kojomis siūbuoja beždžionių tiltas, čiauška papūgos, o pasivaikščioti lubomis ar įsmeigti Lietuvos vėliavą į kitos planetos paviršių – visai paprastas dalykas.

3 iš 32 nuotr.Iliuzijų muziejuje liesti eksponatų ne tik nedraudžiama, bet net skatinama.D.Umbraso nuotr.

Mėgstantiems kiek šiurpesnes pramogas siūloma apiplėšti banką, nerti į unitazą arba sužinoti, koks jausmas apima atsidūrus ryklio nasruose.

Įvairių kambarėlių ir užkaborių muziejuje iš tiesų nemažai. Ir kiekviename jų – vis kita atrakcija, kartais – keletas skirtingų.

Smagiais vaizdais lankytojai mielai dalijasi socialiniuose tinkluose. O mėgstantiems tikrus daiktus muziejininkai šalia išėjimo pastatė specialų automatą, kuris išspausdina pasirinktas nuotraukas.

Rodo ir iliuzijos žanro klasiką

Keletą Iliuzijų muziejaus eksponatų praeiviai gali pamatyti net nenusipirkę bilieto – koridoriuje, vedančiame iki pagrindinio įėjimo. Juos ketinama nuolat keisti naujais.

Šiuo metu šalia durų besisukantis iliuzinis skritulys – tarsi užuomina, kad šiame muziejuje galima pamatyti ne tiktai pastaruoju metu pasaulyje itin populiarias 3D iliuzijas, bet ir iliuzijos žanro klasiką.

7 iš 32 nuotr.Iliuzijų muziejuje liesti eksponatų ne tik nedraudžiama, bet net skatinama.D.Umbraso nuotr.

Pasak M.Linovo, jam norėjosi žmonėms pasiūlyti ir šiek tiek intelektualesnių pramogų, susijusių su mūsų regėjimo, mąstymo, pasaulio suvokimo ypatumais. Kitose šalyse visa tai galima rasti mokslo muziejuose.

„Vilniuje kažką panašaus yra sumanęs Energetikos muziejus, bet jis labiau primena senienų sandėlį. Ir net eksperimentų kambariai jame dvelkia senove.

12 iš 32 nuotr.Kaip tai padaryta? Kai kur – viskas aišku, o kitur – ne.D.Umbraso nuotr.

Tuo metu mūsų muziejuje – ir klasikinės iliuzijos, ir visai naujos, kurioms sukurti prireikė šiuolaikinių technologijų“, – pasakojo muziejininkas.

Pavyzdžiui, pirmąją vietą šiuolaikinių optinių iliuzijų konkurse laimėjusiam japono darbui, akimirksniu išpopuliarėjusiam „YouTube“ portale, atkurti prireikė kompiuterinės grafikos specialisto ir trimačio spausdintuvo. O specialius šviesą išsaugančius dažus teko atsisiųsti iš JAV.

Jais nudažytos sienos, ant kurių galima piešti mobiliaisiais telefonais.

20 iš 32 nuotr.Kaip tai padaryta? Kai kur – viskas aišku, o kitur – ne.D.Umbraso nuotr.

Pasitelkia socialinius tinklus

Iliuzijoms tinkančių veidrodžių ir lęšių dažniausiai neįmanoma tiesiog nusipirkti parduotuvėje. Reikia patiems viską suprojektuoti, apskaičiuoti, o paskui užsakyti.

14 iš 32 nuotr.Kaip tai padaryta? Kai kur – viskas aišku, o kitur – ne.D.Umbraso nuotr.

M.Linovas prisipažįsta, kad toks kūrybinis procesas jam prie širdies.

Norėdamas surasti daugiau bendraminčių ir bendradarbių jis socialiniuose tinkluose paskelbė žinią, jog ieško lietuvių menininkų, kuriančių su optinėmis iliuzijomis susijusius darbus.

„Dažniausiai menininkai sukuria ką nors panašaus, parodo galerijoje, o paskui kur nors užkiša. Mes galėtume tokius kūrinius parodyti laikinoje ekspozicijoje.

Muziejaus iliuzijos neparduodamos, o štai menininkų darbus žmonės galėtų įsigyti“, – mano muziejaus įkūrėjas.

Filosofas ir pokerio žaidėjas

Paties M.Linovo kelias iki Iliuzijų muziejaus buvo gana vingiuotas.

Sankt Peterburge reklamą ir filosofiją studijavęs muziejininkas išgarsėjo kaip profesionalus pokerio lošėjas.

28 iš 32 nuotr.Kaip tai padaryta? Kai kur – viskas aišku, o kitur – ne.D.Umbraso nuotr.

Sukauptą kapitalą jis nusprendė investuoti Vilniuje ir 2014 metais Senamiestyje, Arklių gatvėje, įkūrė pirmąjį Lietuvoje „pabėgimo“ kambarį „Wrong Room“. Dabar jų yra įvairiuose šalies miestuose, jie dar vadinami iššūkių, galvosūkių ar užduočių kambariais.

Iliuzijų muziejus – antroji M.Linovo siūloma pramoga sostinės gyventojams.

Muziejus dirba kasdien nuo 10 iki 21 val. Bilieto kaina – 10 eurų. Vaikams iki 7 metų – nemokamai.