“Siauro proto” žaidimai: galimybės priklauso nuo požiūrio

Mums sunku susidurti su nežinomybe ir neapibrėžtumu, todėl viską bandome „kontroliuoti” talpindami į rėmus: klijuoti etiketes, paisyti išankstinių nusistatymų, smulkiai suplanuoti, apribodami laisvę improvizuoti ir klysti. Taip, mes turim tokią prigimtinę teisę! Tokiu būdu neišnaudojame savo galimybių potencialo ir dažnai net nežinome, kad jis toks yra. Siekiam to, kaip „turėtų būti“ (mūsų dabartiniu supratimu), bet ne to, kuo iš tiesų „norėtume būti“. Priešinamės viskam, kas neatitinka mūsų nusistatytų normų, visuomenės stereotipų, „teisingo“ gyvenimo vizijos. Tik kažkuriuo metu save pagaunam giliam liūdesy: o kokia prasmė dirbti tokį darbą? Kodėl aš gyvenu ne taip, kaip norėčiau? Kodėl niekaip nepajudu link savo svajonių? Arba – o kodėl aš net neturiu svajonių.
Išaukštinam formalų išsilavinimą, nuolat „kišame“ į save žinias, paskui jas modeliuojam savo pasaulį ir net neprisileidžiame minties, kad gali būti kitaip.

Vieno užsieniečio pastebėjimas apie lietuvių mentalitetą: „Nesu niekur kitur sutikęs tiek daug išsilavinusių, protingų žmonių. Tačiau to pačiu tiek daug tokių, kurie neišlipa iš savo dėžučių ir visiškai neišnaudoja turimų galimybių.“ Vadinasi, kuo daugiau turime žinojimo – tuo labiau jame save įkalinam. Ir iš tiesų – labai dažnai matome, kad „protingieji“ stoviniuoja, apgalvoja šiltą kartų ir dažnai net nepradeda, o „mažiau protingi“ tiesiog ima ir daro – klysta, išmoksta ir galų gale pasiekia daug daugiau.
Kaip dažnai mes net neleidžiame sau svajoti, nes svajonės išlipa iš Tavo ribų. Tu ne tik neįsivaizduoji, kokiu keliu pasiekti savo svajonę, bet baisu ir pagalvoti, kas bus, jei svajonė išsipildys – juk pasikeisiu aš, pasikeis mano aplinka, pasikeis mano gyvenimas! O protas pokyčiams priešinasi. Kaip dažnai mes sakome „per brangu“, „ne mano nosiai“? Tai vėlgi tik mūsų pačių susikurtos ribos, o kol jose esame – to tikrai neturėsime. Juk iš principo Visatoje visko gausu visiems ir tereikia mokėti pasiimti.
Jei norime gyventi geriau – turime išplėsti savo mąstymo ribas, ieškoti kitų būdų savo sprendimams, o galbūt ir priimti visai kitokius sprendimus.