Akių judesių įtaka iliuzijoms

Akių judesiai istoriškai nagrinėjami tiriant akių judesių kontrolės sistemos neurofiziologinius modelius. Šiuose tyrimuose aiškinamasi, kokia yra akių judesių paskirtis bendroje regos sistemoje ir kaip CNS valdo akių judesius.
Geometrinės regos iliuzijos tiriamos kaip subjektų suvokiamų geometrinių parametrų – ilgio, kampo, pločio bei dydžio – klaidingi vertinimai. Tokie tyrimai atliekami subjektui pateikiami iliuzijos efektą sukeliantys testai, o tiriamajam pateikus savo vertinimą nustatoma padaryta paklaida. Dėl vizualinės iliuzijos sukelta paklaida nustatoma palyginus realų geometrinį parametrą su suvoktu geometrinio parametro vertinimu ir siekia 10 procentų ir daugiau.
Vykdant tyrimus su vizualinėmis iliuzijomis buvo pastebėtas sunkiai paaiškinamas fenomenas, kad atliekant kokius nors motorinius veiksmus (rankos, kojų ar net akių judesius) su iliuzija sukeliančiomis testinėmis užduotimis, iliuzija nepaveikia judesio tikslumo. Vykdant tyrimus su vizualinėmis iliuzijomis buvo pastebėtas sunkiai paaiškinamas fenomenas, kad atliekant kokius nors motorinius veiksmus (rankos, kojų ar net akių judesius) su iliuzija sukeliančiomis testinėmis užduotimis, iliuzija nepaveikia judesio tikslumo. Regėjimo iliuzijos dažnai turi didesnę įtaką geometrinio parametro vertinimui negu sakadinių akių judesių paklaidos. Miulerio-Lajerio iliuzija įtakoja tiek žvilgsnio tiek rankos perkėlimo amplitudę bei vėlavimo laiką. Gauti duomenys labai svarbūs, nes rankos judesys ir žvilgsnio perkėlimas vyksta realiame laike. Amplitudė ir iliuziniai padariniai yra nepriklausomi ir gali atspindėti skirtingus regimojo motorinio proceso lygmenis.

G. Binsted, R. Chua, W. Helsen ir D. Elliot viename iš savo straipsnių teigia, kad atlikus daug tyrimų nustatyta, kad akys pasiekia tikslią stebėjimo vietą, kai tuo pačiu metu ranka pasiekia maksimalų pagreitį. Teigiama, kad ranka nėra visiškai įtakojama akių. Tyrimo metu autoriai naudodami Miulerio-Lajerio konfigūracijas atskyrė akių ir rankų judėjimus. Jei tikslo įgyvendinimui naudojamas siekimas, tai nukrypimai rasti pirminėse ir korekcinėse sakadose, ko nebuvo stebint rankų judėjimą. Ranka liko tiksli, net kai akis nukrypo ar nepataikė į tikslo padėtį. Šie rezultatai akcentuoja žmogaus motorinės kontrolės įvairiapusiškumą.
Judesiai, ypač sakadiniai, visada yra įtakojami iliuzijų, tačiau lieka neaišku, kaip iliuzinis stimulas paveiks pirminę ir korekcinę sakadas. Taip pat nebuvo tirti sekamieji akių judesiai, kurie gali pateikti duomenų apie iliuzijos įtaką dinaminiame rėžime.

***

transporto kontroles sistema

Geometrinių iliuzijų suvokimas akių judesiais

Akies judesiai yra labai svarbūs atliekant vaizdų palyginimą. Jie nukreipia akies centrinę duobutę taip, kad pasirinktų objektų vaizdai atsidurtų joje, kur juos būtų galima pilnai išanalizuoti. Akies judesiai leidžia mums skenuoti vizualinį lauką, sukaupti mūsų dėmesį į scenos dalis, kurios suteikia didžiausią informacinę reikšmę.

Geometrinės iliuzijos yra patogus ir galingas įrankis, leidžiantis tikrinti teorines regimojo suvokimo koncepcijas ir modelius. Iliuzijų mechanizmų supratimas padeda gilintis į visos žmogaus regos sistemos darbą.

Įdomi iliuzijų savybė yra ta, kad jos atsiranda net stebint visai paprastus vaizdus, sudarytus tik iš kelių linijų, taškų arba kreivės atkarpų. Vis dėlto, regimojo suvokimo klaidos yra didelės, išmatuojamos kiekybiškai ir atsikartojančios sistemingai kiekvieno bandymo metu ir kiekvienam stebėtojui.

Bet kokio regimojo vaizdo suvokimas yra lydimas didesnio ar mažesnio iškraipymo, kurio stiprumas priklauso nuo vaizdo erdvinės bei laikinės struktūros.

Atlikti tyrimai su žmonėmis rodo, kad iliuzijos stiprumas didėja ilgėjant figūrai. Paaiškėjo, kad ši funkcija yra apytikriai tiesinė, ir iliuzijos stiprumas siekia 20-30 % figūros atraminės dalies ilgio. Taip pat buvo nustatyta, kad iliuzijos stiprumas priklauso nuo skirtingų stebėtojų. Parodyta, kad stiprumas gali skirtis net 2-3 kartus, nors kiekvienam iš stebėtojų iliuzijos stiprumo reikšmės, kaip rodo nedidelis duomenų statistinis išsibarstymas, yra pakankamai stabilios. Pašalinus figūros ašinę liniją, individualūs skirtumai ženkliai sumažėja.

***

Šarvo durys