Spalvų suvokimas ir poveikio galia

Spalvą mes suprantame, kaip vieną iš žmogų supančios aplinkos objektyvių savybių, egzistuojančių nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės ir jo jutimo organų, atsispindinčią matymo pojūčių dėka jo sąmonėje. Mes matome spalvotą aplinką ir priimame tai, kaip žmogaus egzistencijos būtinybę. O pabandykime įsivaizduoti monochromatinę aplinką kaip nespalvotame kino filme, kurį vyresnės kartos žmonės dar prisimena. Nykus atrodytų pasaulis.

Spalvos daro didelį poveikį matomų daiktų proporcijoms, dydžiams, estetiniam jų įvertinimui. Būdingi spalvų deriniai atspindi tam tikrą epochą, jos stilių, nacionalines tradicijas, atskirų mokyklų ar menininkų kūrybą. Spalva mus veikia psichologiškai ir fiziologiškai. Raudonai išdažytame kambaryje laikas bėga greičiau negu mėlyna spalva išdažytame kambaryje. Oranžinė spalva mažina agresyvumą, o arbata mėlyname puoduke atrodys vėsesnė negu oranžiniame. Spalva yra neatsiejama mūsų gyvenimo saviraiškos ir reklamos dalis. Kūrybingas spalvos pritaikymas padeda perpildytoje rinkoje greičiau realizuoti norimą produktą. Tam labai padeda šiuolaikinės kokybiškų spalvų palečių „kūrimo“ technologijos ir modernios spalvinio apšvietimo sistemos.

Šviesa yra elektromagnetinės bangos. Kai Hercas eksperimentiškai aptiko elektromagnetines bangas, neliko jokių abejonių, kad šviesa sklinda kaip banga. Dabar mokslas vadovaujasi kvantine šviesos teorija, kuri jungia bangines ir korpuskulines šviesos savybes, nes vienuose reiškiniuose labiau išryškėja banginės, o kituose korpuskulinės šviesos ypatybės. Elektromagnetinių bangų skalėje yra radijo bangos, infroraudonieji spinduliai, ultravioletiniai spinduliai, rentgeno spinduliai, gama spinduliai ir regimieji spinduliai. Regimieji spinduliai užima mažą elektromagnetinių bangų skalės dalį. Regimojo diapazono tam tikro ilgio bangos sukelia atitinkamos spalvos pojūtį. Bangos ilgumas matuojamas nanometrais (nm). Vienas nm, tai – milijoninė milimetro dalis.

vaivorykste

Spalvinio regėjimas – tai gebėjimas skirti šviesos bangų ilgį (skirtingas spalvas). Regėjimo procesas yra ne statiškas, o dinamiškas. Optimaliausias apšvietimas yra 1000 liumenų. Prie tokio apšvietimo regime didžiausią spalvų kiekį, tai yra prie vidutinės dienos šviesos. Ryškią dieną tinklainė gauna per stiprų kiekį spalvų ir atsparumas tiksliai pažinti spalvą sumažėja. Žmogaus akis suformuota tai gamtinei aplinkai, kurioje žmogui tenka gyventi. Didesnė kaip 10 tūkst.liuksų šviesa apakina akį. Žmogaus akis gali skirti apie 300 perėjimų nuo balčiausio iki juodžiausio, esant labai geram apšvietimui, net iki 600 perėjimų. Išlavinta žmogaus akis chromatinių spalvų ir atspalvių pagal jų toną, šviesumą ir sodrmą gali skirti iki trylikos tūkstančių. Spalvos keičiasi keičiantis dienos apšvietimui. Pereinant iš šviesios aplinkos į tamsią, raudona spalva netenka savo spalvinio tono. Geltona išsilaiko ilgiau. Žalia ir mėlyna prietemoje atrodo šviesesnės, o labiau temstant, netenka spalvos. Raudona artėja prie juodos. Pastebėta, kad prie žalios ir mėlynos šviesos vyzdys išsiplečia, prie raudonos ir geltonos vyzdys susitraukia. Taigi, mažėjant apšvietimui, spalvos keičiasi.

 

Spalvu pokyciai keiciantis apsvietimui

Kalbant apie spalvinį regėjimą, verta paminėti, kad egzistuoja ir spalvinė atmintis. Žmogaus smegenys sukaupia didžiulį kiekį informacijos, be kitos ir spalvinę. Mus supa įvairūs daiktai ir jų spalvas mes atsimename. Yra, taip vadinamos, „pastovios daiktų spalvos“, kaip antai: kraujas, žalias agurkas, cementas, sniegas ir kt. Ir nepastovios: mėlynas švarkas, ruda keraminė puodynė, pilkas kilimas. Esant įvairiam apšvietimui, šie daiktai keičia spalvą. Žmogus sugeba atpažinti tikrąsias daiktų spalvas. Bet kokiu atveju ir prie bet kokio apšvietimo žmogus atpažįsta tipines – pastoviąsias daiktų spalvas. Sunkiau atpažinti netipines daiktų spalvas, esančias mums nežinomoje aplinkoje.

Normaliu spalviniu regėjimu paprastai laikome trichromatinį matymą, t.y. sugebėjimą skirti tris pagrindines spalvas: geltoną, raudoną ir mėlyną. Tačiau ir tarp trichromatų yra žmonių, nepakankamai skiriančių spalvas. Bet šie nukrypimai būna labai nežymūs. Taip vadinamas „aklumas spalvoms“- skirtingas vyrams ir moterims. Moterys giliau jaučia spalvą. 8 % vyrų „atsineša“ įgimtą nepakankamumą spalvoms ir tik 0,5 % moterų. Spalvinio regėjimo sutrikimai gali būti įgimti ir dėl įvairių ligų. Dažnai būna dalinai nematantys spalvų – dichromatai. Jie dar vadinami daltonikais.

Mūsų spalvos suvokimas paremtas „jau apdorota“ praeitimi, gyvenimiškąja patirtimi, padedančia įvardinti tam tikrus spalvų būvius, charakteristikas. Ugnies, saulės, stipriai įkaitinto metalo spalvos mums tapačios geltonų, oranžinių ir raudonų spalvų tonams, todėl jas suvokiame kaip šiltas ar net karštas. Žydras baseino, pietų jūros vanduo ar gilūs mėlynai žalsvi šiaurės jūrų vandenys, ledo spalva asocijuojasi su vėsa ir šalčiu, todėl spalvų rate šios spalvos ir įvardijamos kaip šaltos. Dažant patalpas, vykdant reklamos ar įpakavimo projektavimą, į tai būtina atsižvelgti. Melsvomis spalvomis išdažytoje patalpoje jausimės šalčiau, negu patalpoje, išdažytoje oranžine spalva. Lygiai taip pat nuteiks šiltų ar šaltų spalvų baldų apmušalai.

Pagal psichologinį-emocinį poveikį spalvas būtų galima sugrupuoti taip:

Fizinės asociacijos:

1. svorio – lengvos, sunkios, be svorio; 2. temperatūrinės – šiltos, karštos, deginančios, šaltos, vėsios, ledinės, stingdančios; 3. skonio – saldžios, rūgščios, karčios, sūrios, be skonio ir pan.; 4. akustinės – tylios, kurčios, skambios, rėkiančios, muzikalios; 5. erdvinės – artėjančios, tolstančios, gilios, paviršinės; 6. faktūrinės – minkštos, kietos, lygios, šiurkščios, slidžios, badančios; 7. klampumo – tirštos, skystos; 8. drėgnumo – sausos, drėgnos, šlapios; 9. šviesokaitos – šviesios, tamsios, spinduliuojančios, akinančios, prislopintos.

Emocinės asociacijos:

1. pozityvios – linksmos, malonios, žvalios, gyvybingos, lyrinės, optimistinės; 2. negatyvios – liūdnos, nuobodžios, tragiškos, sentimentalios, nemalonios; 3. neutralios – ramios, palaikančios pusiausvyrą; 4. stimuliuojančios – kelia energiją, tonizuoja; 5. raminančios – mažina fizinę, emocinę įtampą, susierzinimą.

spalvos

Stimuliuojančios – visos šiltos spalvos: raudona, oranžinė, geltona ir jų įvairūs atspalviai: 1. raudona – kelianti energiją, aktyvi, aktyvizuoja visas organizmo funkcijas ir t.t.; 2. oranžinė – tonizuojanti, optimizuoja, šilta, gerina maisto įsisavinimą, gerina kraujo apytaką; 55 3. geltona – šviesiausia spalva, tonizuojanti, stimuliuoja regėjimą ir nervinę veiklą, kontaktuojanti, spinduliuojanti, jaunatviška, saulės ir gyvybės žemėje spalva.

Raminančios – šaltos arba vėsios spalvos. Jos mažina įtampą, susierzinimą, veikia raminančiai: mėlyna – veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, veikia raumenis, mažina tonusą, arterinį spaudimą. Psichologai mėlyną spalvą vadina „santarvės su savimi“ spalva. Žydra – erdvės spalva. Ramina, atšaldo, gaivina. Tai dvasingumo spalva, skatina psichinę veiklą, stiprina dvasines galias, mažina neigiamas emocijas, nukelia į svajonių pasaulį. Šviesiai žalia – pabrėžia judėjimą, kintamumą. Tai gamtos spalva. Šioje spalvoje atsispindi gamtos gyvenimas, tai vystymosi, augimo, o tuo pačiu – atsargumo, rūpestingumo spalva. Ši spalva teigiamai veikia nervingus žmones. Aišku, šį sąrašą dar būtų galima ir praplėsti, bet ir taip matome gana platų asociacijų spektrą, kurį sukelia įvairios spalvinės grupės.

***

http://www.vilniauspadangos.lt/