Šiek tiek apie optinę iliuziją

Optinė iliuzija – tai vaizdiniai, sukeliantys skirtumus vizualiai, kai  skiriasi suvokiama ir objektyvi tikrovės. Tai yra, atsiranda skirtumas tarp to, ką mato akys, ir tarp to, ką suvokia smegenys.

Yra trys pagrindinės optinių apgaulių rūšys:

  • literalinė optinė iliuzija – kai sukuriamas vaizdas, kuris skiriasi nuo objekto/daikto, nuo kurio ateinantis šviesos srautas patenka į akies optinę sistemą, yra užregistruojamas fotoreceptorių, ir ttuomet prasideda subjektyvus žmogaus  vizualinis suvokimas.
  • fiziologinė optinė iliuzija – sukeliama dėl per didelės optinės sistemos simuliacijos (apšviestumas, spalva, pakreipimas, judėjimas ir kt.).
  • kognityvinė arba subjektyvaus suvokimo optinė apgaulė – kai akys, smegenys ir jungtys tarp smegenų ir akių dalyvauja ir nesąmoningai sukuria klaidingą tikro daikto atvaizdį/vaizdą.

Dažniausiai kiekviena optinė iliuzija yra išvardintų trijų pagrindinių tipų mišinys. Akys ir smegenys dalyvauja vizualiniame suvokime ir iki šiol ginčijamasi, kiek tai yra kognityvu, ir kiek tai yra fiziologiška.

Keletas optinės iliuzijos pavyzdžių:

Pirmajame paveikslėlyje oranžinis kvadratas yra lygiomis kraštinėmis. Antro paveikslėlio geltonos linijos yra vienodo ilgio. Trečiajame paveikslėlyje horizontalios linijos yra tiesios ir lygiagrečios, o ketvirtajame – oranžiniai apskritimai vienodo dydžio.

***
http://www.ollex.lt/paslaugos/Automobiliu-nuoma

Akies optikos savybių pritaikymas akių ligų tyrimams

Akies optinė sistema laužia spindulius, o tai sąlygoja kiekvieno mūsų matomą vaizdą. Kuo akies obuolio priekinės dalies – ragenos gaubtumo spindulys mažesnis, tai jų laužiamoji galia didesnė, ir atvirkščiai – kuo meridianuose gaubtumo spindulys didesnis, tuo laužiamoji galia mažesnė. Tarp visų šių meridianų vienas visad turi didžiausią laužiamąją galią, o kitas – mažiausią. Jie vadinami pagrindiniais meridianais.

Jei žmogaus akies optinė sistema dirba netobulai, atsiranda skirtumas pagrindiniuose meridianuose, kurie vienas kito atžvilgiu sudaro statų 90 laipsnių kampą. Šis skirtumas vadinamas astigmatizmu.  Astigmatizmas turi ir rūšis, ir laipsnius, tačiau įdomiausia yra jo nustatymo metodai.

Tyrimo metodas yra pagrįstas netolygiu astigmatinės akies matymu įvairios orientacijos astigmatinių figūrų. Šios figūros yra naudojamos ir astigmatizmo išaiškinimui, ir jo laipsniui nustatyti, ir astigmatizmo pagrindinių ašių nustatymui.

Keletas naudojamų figūrų (prietaisų) pavyzdžių:

  • Jakson‘ o Kryžminis cilindras (prietaisas, naudojamas su optotipų lentele);
  • Spindulinė astigmatizmo figūra;
  • Raubičeko strėlė;
  • Kryžiaus figūra;

Kryžminio cilindro naudojimo principas eiliniam piliečiui sudėtingai suprantamas, Raubičeko strėlė bei Kryžiaus figūra naudojama gydytojo kartu su įvairių stiprumų lęšiais, tačiau spindulinės astigmatizmo figūros pagalba pats žmogus gali suprasti, ar turi akies optinės sistemos darbo sutrikimo problemų.

Spindulinę astigmatizmo figurą sudaro pusė ar visas ratas, iš kurio kas 10-30 laipsnių išeina spinduliai, prie kurių parašyti laipsniai arba valandos (susieta su ciferblatu).

Sveiko žmogaus akis visus spindulius matys vienodai juodus, o turint astigmatizmą, priešais esantys spinduliai išryškėja – parodo stipriau laužiantį meridianą, o likę bus matomi pilkesne spalva.

Untitled

Jei uždengus vieną akį ir kita žiūrint į spindulinę figūrą dalis pagaliukų matoma pilkesne spalva, reiškia jūsų akies optinės sistemos darbą reikėtų įvertinti ir gydytojui 🙂

***

http://www.baltijosbrasta.lt/lt/duso_kabinos/

Įdomus Salvadoro Dali paveikslas

Salvador Dali siurrealisto paveikslas Lincoln in Dalivision

Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas (Salvador Felip Jacint Dalí Domènech; 1904  – 1989 m. ) – ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų.

Per savo gyvenimą Dali sukūrė per 1500 darbų: paveikslų, libretų ir kt. Vienas įdomesnių jo darbų – paveikslas “Lincoln in Dalivision” (1977). Tai – originali Salvadoro Dali sukurta litografija, viena iš dažniausiai padirbinėjamų.

Žiūrint į “Lincoln in Dalivision” paveikslą iš arti, matoma moteris Gala (Gala – 10 metų už S. Dali vyresnė rusų imigrantė, tapusi jo mūza, žmona bei finansų valdytoja), žiūrinti į Viduržemio jūrą, o tolstant nuo paveikslo, jis transformuojasi į Abraomo Linkolno portretą.

Įdomu, kad Dali nutapė net dvi šio paveikslo versijas.

Paveikslo kopijos buvo pardavinėjamos už 750 dolerių, prie jų pridedant specialią linzę, kad būtų paprasčiau įžvelgti Lincolno atvaizdą.

Ir ko galima tikėtis iš siurrealisto, mąstančio kitaip nei visas pasaulis 🙂 Keletas jo minčių:

1. „Šešerių metų norėjau tapti Kolumbu, septynerių – Napoleonu, o vėliau, mano poreikiai vis didėjo ir didėjo… Kol visi nužiūrinėjo mano ūsus, aš, pasislėpęs po jais, dariau savo.“

2. „Nebijok tobulybės, vistiek jos nepasieksi“.

***

Antklodės su šilko užpildu

Suknelė – chameleonas

sukelusi diskusiju suknele balta su auksiniu  ar melyna su juoda

Neseniai internetinėje erdvėje paskelbta nuotrauka sukėlė pasaulines diskusijas – ar drabužis yra mėlynas su juodais nėriniais, ar baltas su auksiniais? „Wired“ aiškina, kad šios diskusijos kyla dėl to, kad skirtingai matome spalvas. Tai yra, viskas gali būti paaiškinta žmogaus anatomija.

Šviesa patenka į akį per lęšį – skirtingi bangų ilgiai atitinka skirtingas spalvas.

Smegenys automatiškai apdoroja informaciją ir nustato, kokios spalvos šviesa atsispindi nuo objekto, į kurį žvelgiate, ir tą spalvą „atima“ iš tikrosios objekto spalvos.

„Mūsų regėjimo sistema turi atsikratyti visa informacija apie šviečiančią medžiagą ir ištraukti tik informaciją apie tikrąją atspindį, – aiškina neuromokslininkas Jay Neitzas iš Vašingtono universiteto.  Jis sakė matantis baltą suknelę su auksiniais nėriniais.

Paprastai mūsų regėjimo sistema veikia puikiai. Tačiau ši nuotrauka peržengė kažkokias ribas. „Kas nutinka šiuo atveju – regos sistema žiūri į šį daiktą, ir jūs stengiatės atmesti tą spalvą, kurią suteikia dienos šviesa, – aiškina Wellesley koledžo neuromokslininkas Bevilis Conway. – Tad žmonės arba atmeta mėlynąją spalvą – tokiu atveju jie suknelę mato baltą su auksine spalva, arba jie ignoruoja auksinę spalvą – tuomet suknelę mato mėlyną su juoda.“ Jis sakė drabužį matantis mėlyną su oranžine.

Mokslininkai teigia, kad mūsų smegenys vertina ir spalvinę aplinką, kurioje matome objektą. Pavyzdžiui, J.Neitzas netgi atsispausdino suknelės nuotrauką, tuomet iškirpo tik pačios suknelės fragmentą. „Pažiūrėjau ir spalva tapo kažkokiu viduriu tarp abiejų stovyklų. Mano smegenys mėlyną spalvą tikriausiai priskyrė apšvietimui. Kiti mėlyną spalvą priskiria suknelei“, – aiškino jis.

O kokią spalvą matote jūs?

***
SODYBOS-NUOMA