Optinės iliuzijos realybėje

Optinės iliuzijos – tai apgaulingi specialiai sukurti ar netikėtumo dėka nufotografuoti, pamatyti “kūriniai”: tai gali būti šešėliai, paslėpti piešiniai ar objektai, kuriuose sunku suvokti pradžią bei pabaigą.

Ne mažiau idomu yra nuotraukose tam tikrų aplinkybių dėka užfiksuoti neįtikėtini, atsitiktiniai vaizdai.

Keletas pavyzdžių pateikiama nuotraukose.

***

Namo vidaus apdaila

Šuoliniai akių judesiai – sakados, fiksacijos, regresijos

Sakados yra staigūs, trumpi, nemažos amplitudės akių judesiai skirti greitai perkelti žvilgsnį nuo vieno dominančio objekto prie kito. Jie formuojami tam, kad naujas stebimas objektas kuo greičiau būtų sufokusuotas į jautriausią akies sritį – geltonąją dėmę – ir regos sistema galėtų jį atpažinti. Galima teigti, kad akies šuoliai skirti tam, kad nustatyti „kur tai“, o objekto fiksacija
(stebėjimas) skirti atpažinti „kas tai“.
Šuoliniai akių judesiai yra skirstomi į refiksacines sakadas ir mikrosakadas, kurios yra labai mažos amplitudės (mažesnės negu vienas kampinis laipsnis) ir vyksta tiktai taikinio fiksacijos metu. Refiksacinės sakados gali būti vieno ar kelių (dažniausiai dviejų) etapų. Keleto etapų sakados susideda iš pirminės ir korekcinės sakadų. Pirminė sakada gali būti per mažos amplitudės ir nepasiekti planuoto taikinio (hipometrinė) arba per didelė ir jį peršokti (hipermetrinė). Sakadinių akių judesių greitis yra didelis ir priklauso nuo jų amplitudės. Kai sakados amplitudė keičiasi nuo 5 iki 30 laipsnių, jos greitis eksponentiniu dėsniu keičiasi nuo 60 iki 500 laipsnių/s. Sakados priklausomybė nuo jos greičio yra
pagrindinė šių akies judesių charakteristika, skirianti sakadinius akių judesius nuo rankų, galvos ar kitų judesių.

Akių judesių stebėjimas išnaudojamas skaitymo tyrimams dar nuo XIX a. (akių judėjimą skaitymo metu dar galime įvardinti okulomotoriniu elgesiu). Akies judesius galime užfiksuoti žiūrėdami į skaitančio žmogaus akies rainelės kraštą – žmogui apžiūrinėjant tekstą galime pamatyti kaip akis juda.

Įprastinio europiečiams teksto skaitymas vyksta žmogui peržiūrint vieną teksto eilutę vienu metu, perkeliant žvilgsnį iš kairės į dešinę. Skaitant akys juda šuoliukais ( jau minėtomis sakadomis).  Akys, judėdamos eilute, daro šoktelėjimą, po to trumpam sustoja, staigiai vėl šokteli, vėl sustoja – kol nukeliauja per visą eilutę. Dar toks akies judėjimas vadinamas balistiniu judėjimu, nes tai panašu į patrankos šūvį – akis keičia poziciją šuoliuko pagalba ir mes negalime pakeisti judesio krypties, kai jis jau prasidėjo. Pats judesys keičiant poziciją yra labai trumpas ir užima tik 5-10 milisekundžių. Sakadiniai judesiai yra tokie greiti, kad jų metu neįmanomas jos regėjimas – akis negali suvokti informacijos, kai ji juda. Tekste esantys žodžiai suvokiami tik tuo metu, kai akys nejuda – tai yra, pauzės tarp šuoliukų metu. Pauzė, kol akis nejuda dar vadinama fiksacija. Būtent jos metu akis ir priima informaciją iš teksto. Dar vienas akių judesių tipas, pasitaikantis skaitymo metu, yra regresijos – tai yra, kada akys sugrįžta prie ankstesnės eilutės vietos arba net prie ankstesnės eilutės. Jos vyksta nereguliariai, kartais – jų metu grįžtame prie jau perskaitytų žodžių dar kartą juos pasitikslinti.

akis ragena

Kaip skaitymo metu juda mūsų akys – tai yra, kaip keičiasi fiksacijos ir sakados, mes sąmoningai nesuvokiame – smegenys, perimdamos iš akies informaciją fiksacijų metu, sujungia jas į vientisą vaizdą (tai primena procesą, kaip smegenys apdoroja kino filmo juostos kadrus). Pats akies judėjimas užima labai mažai skaitymo laiko – tai yra, akys skaitymo metu juda apie 6 procentus laiko. Didžiąją skaitymo laiko dalį užima fiksacijos (tai yra pauzės), kurių metu mes ir suvokiame pagrindinę tekste esančią informaciją. Iš viso pauzės užima apie 94 procentus skaitymo laiko. Viena fiksacija gali trukti iki 200 milisekundžių. Judesių ir pauzių trukmės santykis gali skirtis priklausomai nuo skaitymo medžiagos, bet patys judesiai niekada neužims daugiau kaip 10 procentų viso skaitymo laiko, tuo tarpu pauzės niekada netruks trumpiau kaip 90 procentų skaitymo laiko. Visų pauzių trukmės suma ir yra skaitymo suvokimo laikas. Fiksacijų skaičius ir trukmė ir nulemia skaitymo greitį.

***

Vestuvių vedėjai Jūsų šventei

Holografija ir hologramos

Holografija – tai erdvinės informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas koherentinių šviesos bangų sklaida ir šios šviesos interferencija su tam tikru atraminiu optiniu signalu.

holograma vyro

Holograma išsaugo objekto tūrinį vaizdą, tai yra, hologramoje įrašoma visa informacija apie objekto išsklaidytas šviesos bangas (sklidimo kryptį, amplitudę, fazę, bangos ilgius, poliarizaciją). Apšvietus holograma tokiu pačiu šaltiniu, kaip ir atraminis hologramos įrašymo metu, iš hologramos išėjusios šviesos bangos difraguodamos ir interferuodamos sukuria realaus daikto menamą vaizdą – matomas erdvinis objekto atvaizdas, arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą galima stebėti įvairias objekto detales. Hologramos veikimo principas yra pagrįstas trimatės difrakcinės gardelės sudarymu ir objekto optinės informacijos atkūrimu difrakciniame vaizde.

Vaizdas atgaminamas naudojant tą pačią atraminę bangą, kuria apšviečiama holograma. Kai objektas apšviečiamas šia banga, holografinėje plokštelėje užrašyta difrakcinė struktūra atkuria originalius nuo objekto sklidusius šviesos spindulius. Kadangi holografijos metu buvo užrašyti vaizdai iš skirtingų matymo taškų, kiekvieno žiūrovo akys mato paveikslą šiek tiek skirtingu kampu, todėl jis atrodo trimatis. Žiūrovas gali keisti savo padėtį ir stebėti judantį objektą hologramoje taip pat, kaip ir tikrovėje (pavyzdis paveikslėlyje).

hologramos veikimo principas

Atkurti vaizdą galima ir kitokio bangos ilgio nei buvo naudojama užrašant monochromatine šviesa. Tokiu atveju sukurto atvaizdo matmenys skiriasi nuo objekto matmenų, jis yra kitu atstumu nuo hologramos.

***

LAUKO DAILYLENTĖS

Stereogramos – 3D paveikslėliai

Stereogramos – tai paveikslas paveiksle, kurį norint pamatyti kaip 3D reikalinga atlikti keletą veiksmų akimis.

1. Atpalaiduoti akis ir į arti esantį paveikslėlį žiūrėti kaip į objektą tolumoje;

2. Tam reikia silpnai sukryžiuoti (“žvairuoti”) akis arba, jei nepavyksta kitaip, pritraukti paveiksliuką prie pat akių, nesistengiant jo sufokusuoti ir po truputį traukti tolyn tol kol išryškės 3D vaizdas;

3. Svarbu pasirinkti kiekvienam skirtingą tinkamą individualų atstumą.

Patarimas: svarbu kuo dauiau praktikos; pradėti žiūrėti nuo mažiau ryškių, smulkesnio rašto paveikslėlių, taip pat bandyti “suvesti” pasikartojančias gretimas detales vieną ant kitos.

3D paveikslelis

 

Užrašas “Start”

stereogram38

Gylio projekcija

stereogram

Rožė

laiptai ir namas

Laiptai ir namas

3d uzrasas

Užrašas “3D”

Yra dar vienas tipas stereogramų, kur reikia užvesti vieną paveiksliuką ant kito, kad tas pats vaizdas trečiajame viduriniame paveiksle, kuris atsiranda sukryžiavus akis, būtų matomas kaip 3D (žiūrėjimui rekomenduotina mažesnis jų dydis).

3d

 

3D paveikslelis 1

 

Gero žiūrėjimo!

***

Plastikinių langų remontas