Daltonizmas – aklumas spalvoms

Daugelis iš mūsų klysta manydami, kad esant daltonizmui žmogus neskiria spalvų ir mato viską tik 50 pilkų atspalvių. 99% žmonių su daltonizmo diagnoze skiria spalvas, todėl daltonizmą tikslingiau vadinti “spalvų suvokimo deficitu”. O štai ir įdomūs skaičiai, pasirodo net 0,5% moterų (1 iš 200) ir net 8% vyrų (1 iš 12) turi vienokį arba kitokį spalvų suvokimo deficitą.

Sveikas žmogus mato spalvas taip:

Deiteranomalia – labiausiai paplitusią daltonizmo sutrikimo formą – turintys žmonės spalvas regi ne taip ryškiai, ypač iškraipomas žalios bei raudonos spalvų suvokimas.

Protanopia – kai visi raudonos ir žalios spalvos atspalviai atrodo blankus, bet geltoni ir mėlyni atspalviai atrodo normaliai. Protanopia pasireiškia tik 1% vyrų.

Žmonės su tritanopia mato visas spalvas žaliais ir rožiniais atspalviais. Tai itin reta spalvų suvokimo deficitas, pasireiškia tik 0.0001% vyrų ir moterų.

Na ir galiausiai visiškas spalvų aklumas pasireiškia itin retai, tik 0.00003% tarp visų mūsų planetos gyventojų. Tokie žmonės mato visas spalvas tik juodai baltame spektre.

Kasdieniniam gyvenime daltonizmo sutrikimą turintys spalvas mato pvz. taip:

***

Putų poliuretano čiužiniai

Skaitmeninių prietaisų priklausomybė: vaikui išmanusis telefonas – lyg gramas kokaino

Ne vienu atliktu tyrimu įrodyta, kad socialiniuose tinklalapiuose praleidžiamas laikas paaugliams sukelia lygiai tokią pačią priklausomybę kaip narkotikai ir alkoholis. Blogiausia, kad socialiniuose tinklalapiuose paauglių praleidžiamas laikas tėvams dažniausiai neatrodo pavojingas.

Duodant savo vaikui planšetinį kompiuterį arba išmanųjį telefoną, iš tiesų jam duodamas tarsi butelis vyno ar gramas kokaino – skaitmeniniai įrenginiai skatina tuos pačius smegenų impulsus.

Neseniai pasirodė bauginantys pranešimai, kad jau 13 metų paaugliai gydomi nuo priklausomybės skaitmeninėms technologijoms, o trečdalis 12–15 metų D. Britanijoje gyvenančių paauglių pripažįsta, kad daugiau laiko skiria kompiuteriui nei kitoms veikloms.

Anot psichologų, “kai žmonės galvoja apie priklausomybę, jų akys krypsta į kokią nors medžiagą ar daiktą, bet tai – tam tikras elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais: mitybos sutrikimai, savęs žalojimas, susirašinėjimas žinutėmis vaikams ir paaugliams draustinomis temomis“.

***

Plastikiniai langai

Psichinė sveikata ir laisvadieniai darbe

Liūdesys yra signalas Jei labai nenoriai einame į darbą, bet kitose gyvenimo srityse jaučiamės laimingi, reikėtų išsiaiškinti, kas sukelia tokius jausmus, sako psichoterapeutė. „Jausti liūdesį ir nejaukumą yra panašu į tai, lyg būtų lūžusi koja, mes ant jos stovėtume ir jaustume skausmą.“ Pasak jos, tokiomis emocijomis mūsų protas mums pasako, kad mes netekome pusiausvyros, kad mums skauda ir reikia laiko išgyti. „Pirmas žingsnis yra šį jausmą pripažinti, po to reikia įvertinti – ar man reikia išeiti iš situacijos, kreiptis pagalbos, pasikalbėti su draugu, ieškoti profesionalios paramos?“ – pataria ji. Kai liūdesys tampa visa apimantis, labai svarbu kreiptis į savo gydytoją, nes tai gali būti depresijos ar kitos rimtos ligos požymis.

Labai svarbu rūpintis savo psichine sveikata, reikia šiam tikslui išnaudoti nedarbingumo dienas. „Visų nuotaikos svyruoja, visiems mums būdingi pakilimai ir nuosmukiai, nes mūsų jaučiamų emocijų spektras yra platus,” todėl turėtume skirti laiko išsiaiškinti, kodėl mums kyla konkretūs jausmai. Kai mes tikimės būti nuolat laimingi, manome, kad visos kitos emocijos nėra tinkamos, todėl įsikalame sau į galvą, kad esame blogi, jei jaučiame liūdesį, pyktį, nusivylimą ir kt. Tačiau iš tikrųjų tam, kad būtume laimingi, kad galėtume apdoroti sunkumus, kurie nutinka, mums reikia priimti ir kitas emocijas“. Turint sveikatos ir savijautos problemų tikslinga pasiimti laisvadienį darbe.

***

Protezavimas