Teksto sunkumas ir skaitymo greitis

Akies judesių matavimus galima išnaudoti, kaip skaitymo greičio arba kaip teksto sunkumo rodiklius. Paprastai tam neužtenka 50 žodžių ar 5-6 spausdintų eilučių – patikimam matavimui reikia mažiausiai 20 eilučių. Šiaip labai sunku išskirti “tipišką” skaitymo greitį – akių judesių matavimų tarpusavio ryšys skaitant skirtingo pobūdžio tekstus yra gana mažas. Fiksacijų (pauzių) skaičius eilutėje nėra ribotas – jis gali svyruoti nuo 2 iki 20 pauzių. Akių judesiai gali keistis priklausomai nuo skaitančiojo (teisingiau jo įgūdžių), skaitomo teksto (jo sudėtingumo) bei nuo skaitymo tikslo (pavyzdžiui, nuo to, kiek tiksliai reikia suprasti tekstą).

teksto skaitymo greitis

Teksto sunkumą galima išmatuoti trim akių judesių parametrais – fiksacijų skaičius eilutėje, fiksacijų trukmė ir regresijų skaičius. Kada skaitymas sulėtėja, visi šie parametrai padidėja. Taip nutinka, kada tekstas darosi vis sunkesnis – pavyzdžiui, jei skaitoma mažai pažįstama užsienio kalba ar skaitoma specifinė techninė literatūra, tokiu atveju didėja fiksacijų skaičius ir trukmė. Labais sunkaus teksto atveju praktiškai fiksuojamas kiekvienas žodis, dažnai po du kartus. Taip pat sunkėjant tekstui daugėja regresijų – t.y., dažniau grįžtame į ankstesnę eilutės vietą, kai tekstas sunkesnis. Regresijų dažnumas yra susijęs su fiksacijų dažnumu. Pati šuoliukų (sakalų) trukmė – nuo fiksacijos iki fiksacijos – nedidėja.

Prie sunkumų skaitant tekstą gali prisidėti ir spausdintinių ženklų dydis. Akių judesių matavimai leidžia tirti ir spausdintinių ženklų dydžio tinkamumą – pavyzdžiui, galima palyginti kaip žmonės skaito tą patį tekstą, atspausdintą šešto dydžio šriftu ir vienuoliktu. Šešto dydžio šriftas skaitomas gerokai lėčiau, skaitant tokį tekstą vyksta daugiau fiksacijų ir regresijų, didėja fiksacijos trukmė, todėl vienuoliktas šriftas geriau tinka suaugusiems žmonėms.

Fiksacijų skaičius eilutėje, trukmė ir regresijų skaičius taip pat priklauso ir nuo skaitančiojo įgūdžių. Tyrimai rodo, kad prastesnius įgūdžius turintys skaitytojai nuo gerų skaitytojų skiriasi visais šiais trim parametrais – efektyvūs skaitytojai daro mažiau fiksacijų, jos yra trumpesnės, bei jie turi mažiau regresijų.

Akių judesių pobūdis keičiasi ir augant vaiko amžiui. Nuo pirmos iki ketvirtos klasės pas vaikus stipriai sumažėja fiksacijų skaičius, fiksacijų trukmė ir regresijų dažnumas. Nuo ketvirtos iki devintos klasės šis mažėjimas stipriai sulėtėja. Nuo devintos klasės praktiškai nesikeičia, nors daugelis žmonių gali ir toliau lavinti savo skaitymo įgūdžius (nors nebūtinai tuo ir užsiims).

Optinės iliuzijos realybėje

Optinės iliuzijos – tai apgaulingi specialiai sukurti ar netikėtumo dėka nufotografuoti, pamatyti “kūriniai”: tai gali būti šešėliai, paslėpti piešiniai ar objektai, kuriuose sunku suvokti pradžią bei pabaigą.

Ne mažiau idomu yra nuotraukose tam tikrų aplinkybių dėka užfiksuoti neįtikėtini, atsitiktiniai vaizdai.

Keletas pavyzdžių pateikiama nuotraukose.

Holografija ir hologramos

Holografija – tai erdvinės informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas koherentinių šviesos bangų sklaida ir šios šviesos interferencija su tam tikru atraminiu optiniu signalu.

holograma vyro

Holograma išsaugo objekto tūrinį vaizdą, tai yra, hologramoje įrašoma visa informacija apie objekto išsklaidytas šviesos bangas (sklidimo kryptį, amplitudę, fazę, bangos ilgius, poliarizaciją). Apšvietus holograma tokiu pačiu šaltiniu, kaip ir atraminis hologramos įrašymo metu, iš hologramos išėjusios šviesos bangos difraguodamos ir interferuodamos sukuria realaus daikto menamą vaizdą – matomas erdvinis objekto atvaizdas, arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą galima stebėti įvairias objekto detales. Hologramos veikimo principas yra pagrįstas trimatės difrakcinės gardelės sudarymu ir objekto optinės informacijos atkūrimu difrakciniame vaizde.

Vaizdas atgaminamas naudojant tą pačią atraminę bangą, kuria apšviečiama holograma. Kai objektas apšviečiamas šia banga, holografinėje plokštelėje užrašyta difrakcinė struktūra atkuria originalius nuo objekto sklidusius šviesos spindulius. Kadangi holografijos metu buvo užrašyti vaizdai iš skirtingų matymo taškų, kiekvieno žiūrovo akys mato paveikslą šiek tiek skirtingu kampu, todėl jis atrodo trimatis. Žiūrovas gali keisti savo padėtį ir stebėti judantį objektą hologramoje taip pat, kaip ir tikrovėje (pavyzdis paveikslėlyje).

hologramos veikimo principas

Atkurti vaizdą galima ir kitokio bangos ilgio nei buvo naudojama užrašant monochromatine šviesa. Tokiu atveju sukurto atvaizdo matmenys skiriasi nuo objekto matmenų, jis yra kitu atstumu nuo hologramos.

Stereogramos – 3D paveikslėliai

Stereogramos – tai paveikslas paveiksle, kurį norint pamatyti kaip 3D reikalinga atlikti keletą veiksmų akimis.

1. Atpalaiduoti akis ir į arti esantį paveikslėlį žiūrėti kaip į objektą tolumoje;

2. Tam reikia silpnai sukryžiuoti (“žvairuoti”) akis arba, jei nepavyksta kitaip, pritraukti paveiksliuką prie pat akių, nesistengiant jo sufokusuoti ir po truputį traukti tolyn tol kol išryškės 3D vaizdas;

3. Svarbu pasirinkti kiekvienam skirtingą tinkamą individualų atstumą.

Patarimas: svarbu kuo dauiau praktikos; pradėti žiūrėti nuo mažiau ryškių, smulkesnio rašto paveikslėlių, taip pat bandyti “suvesti” pasikartojančias gretimas detales vieną ant kitos.

3D paveikslelis

 

Užrašas “Start”

stereogram38

Gylio projekcija

stereogram

Rožė

laiptai ir namas

Laiptai ir namas

3d uzrasas

Užrašas “3D”

Yra dar vienas tipas stereogramų, kur reikia užvesti vieną paveiksliuką ant kito, kad tas pats vaizdas trečiajame viduriniame paveiksle, kuris atsiranda sukryžiavus akis, būtų matomas kaip 3D (žiūrėjimui rekomenduotina mažesnis jų dydis).

3d

 

3D paveikslelis 1

 

Gero žiūrėjimo!