Akies judesių matavimus galima išnaudoti, kaip skaitymo greičio arba kaip teksto sunkumo rodiklius. Paprastai tam neužtenka 50 žodžių ar 5-6 spausdintų eilučių – patikimam matavimui reikia mažiausiai 20 eilučių. Šiaip labai sunku išskirti “tipišką” skaitymo greitį – akių judesių matavimų tarpusavio ryšys skaitant skirtingo pobūdžio tekstus yra gana mažas. Fiksacijų (pauzių) skaičius eilutėje nėra ribotas – jis gali svyruoti nuo 2 iki 20 pauzių. Akių judesiai gali keistis priklausomai nuo skaitančiojo (teisingiau jo įgūdžių), skaitomo teksto (jo sudėtingumo) bei nuo skaitymo tikslo (pavyzdžiui, nuo to, kiek tiksliai reikia suprasti tekstą).
Teksto sunkumą galima išmatuoti trim akių judesių parametrais – fiksacijų skaičius eilutėje, fiksacijų trukmė ir regresijų skaičius. Kada skaitymas sulėtėja, visi šie parametrai padidėja. Taip nutinka, kada tekstas darosi vis sunkesnis – pavyzdžiui, jei skaitoma mažai pažįstama užsienio kalba ar skaitoma specifinė techninė literatūra, tokiu atveju didėja fiksacijų skaičius ir trukmė. Labais sunkaus teksto atveju praktiškai fiksuojamas kiekvienas žodis, dažnai po du kartus. Taip pat sunkėjant tekstui daugėja regresijų – t.y., dažniau grįžtame į ankstesnę eilutės vietą, kai tekstas sunkesnis. Regresijų dažnumas yra susijęs su fiksacijų dažnumu. Pati šuoliukų (sakalų) trukmė – nuo fiksacijos iki fiksacijos – nedidėja.
Prie sunkumų skaitant tekstą gali prisidėti ir spausdintinių ženklų dydis. Akių judesių matavimai leidžia tirti ir spausdintinių ženklų dydžio tinkamumą – pavyzdžiui, galima palyginti kaip žmonės skaito tą patį tekstą, atspausdintą šešto dydžio šriftu ir vienuoliktu. Šešto dydžio šriftas skaitomas gerokai lėčiau, skaitant tokį tekstą vyksta daugiau fiksacijų ir regresijų, didėja fiksacijos trukmė, todėl vienuoliktas šriftas geriau tinka suaugusiems žmonėms.
Fiksacijų skaičius eilutėje, trukmė ir regresijų skaičius taip pat priklauso ir nuo skaitančiojo įgūdžių. Tyrimai rodo, kad prastesnius įgūdžius turintys skaitytojai nuo gerų skaitytojų skiriasi visais šiais trim parametrais – efektyvūs skaitytojai daro mažiau fiksacijų, jos yra trumpesnės, bei jie turi mažiau regresijų.
Akių judesių pobūdis keičiasi ir augant vaiko amžiui. Nuo pirmos iki ketvirtos klasės pas vaikus stipriai sumažėja fiksacijų skaičius, fiksacijų trukmė ir regresijų dažnumas. Nuo ketvirtos iki devintos klasės šis mažėjimas stipriai sulėtėja. Nuo devintos klasės praktiškai nesikeičia, nors daugelis žmonių gali ir toliau lavinti savo skaitymo įgūdžius (nors nebūtinai tuo ir užsiims).
