“Siauro proto” žaidimai: galimybės priklauso nuo požiūrio

Mums sunku susidurti su nežinomybe ir neapibrėžtumu, todėl viską bandome „kontroliuoti” talpindami į rėmus: klijuoti etiketes, paisyti išankstinių nusistatymų, smulkiai suplanuoti, apribodami laisvę improvizuoti ir klysti. Taip, mes turim tokią prigimtinę teisę! Tokiu būdu neišnaudojame savo galimybių potencialo ir dažnai net nežinome, kad jis toks yra. Siekiam to, kaip „turėtų būti“ (mūsų dabartiniu supratimu), bet ne to, kuo iš tiesų „norėtume būti“. Priešinamės viskam, kas neatitinka mūsų nusistatytų normų, visuomenės stereotipų, „teisingo“ gyvenimo vizijos. Tik kažkuriuo metu save pagaunam giliam liūdesy: o kokia prasmė dirbti tokį darbą? Kodėl aš gyvenu ne taip, kaip norėčiau? Kodėl niekaip nepajudu link savo svajonių? Arba – o kodėl aš net neturiu svajonių.
Išaukštinam formalų išsilavinimą, nuolat „kišame“ į save žinias, paskui jas modeliuojam savo pasaulį ir net neprisileidžiame minties, kad gali būti kitaip.

Vieno užsieniečio pastebėjimas apie lietuvių mentalitetą: „Nesu niekur kitur sutikęs tiek daug išsilavinusių, protingų žmonių. Tačiau to pačiu tiek daug tokių, kurie neišlipa iš savo dėžučių ir visiškai neišnaudoja turimų galimybių.“ Vadinasi, kuo daugiau turime žinojimo – tuo labiau jame save įkalinam. Ir iš tiesų – labai dažnai matome, kad „protingieji“ stoviniuoja, apgalvoja šiltą kartų ir dažnai net nepradeda, o „mažiau protingi“ tiesiog ima ir daro – klysta, išmoksta ir galų gale pasiekia daug daugiau.
Kaip dažnai mes net neleidžiame sau svajoti, nes svajonės išlipa iš Tavo ribų. Tu ne tik neįsivaizduoji, kokiu keliu pasiekti savo svajonę, bet baisu ir pagalvoti, kas bus, jei svajonė išsipildys – juk pasikeisiu aš, pasikeis mano aplinka, pasikeis mano gyvenimas! O protas pokyčiams priešinasi. Kaip dažnai mes sakome „per brangu“, „ne mano nosiai“? Tai vėlgi tik mūsų pačių susikurtos ribos, o kol jose esame – to tikrai neturėsime. Juk iš principo Visatoje visko gausu visiems ir tereikia mokėti pasiimti.
Jei norime gyventi geriau – turime išplėsti savo mąstymo ribas, ieškoti kitų būdų savo sprendimams, o galbūt ir priimti visai kitokius sprendimus.

***

dušo kabinos

Akių judesių įtaka iliuzijoms

Akių judesiai istoriškai nagrinėjami tiriant akių judesių kontrolės sistemos neurofiziologinius modelius. Šiuose tyrimuose aiškinamasi, kokia yra akių judesių paskirtis bendroje regos sistemoje ir kaip CNS valdo akių judesius.
Geometrinės regos iliuzijos tiriamos kaip subjektų suvokiamų geometrinių parametrų – ilgio, kampo, pločio bei dydžio – klaidingi vertinimai. Tokie tyrimai atliekami subjektui pateikiami iliuzijos efektą sukeliantys testai, o tiriamajam pateikus savo vertinimą nustatoma padaryta paklaida. Dėl vizualinės iliuzijos sukelta paklaida nustatoma palyginus realų geometrinį parametrą su suvoktu geometrinio parametro vertinimu ir siekia 10 procentų ir daugiau.
Vykdant tyrimus su vizualinėmis iliuzijomis buvo pastebėtas sunkiai paaiškinamas fenomenas, kad atliekant kokius nors motorinius veiksmus (rankos, kojų ar net akių judesius) su iliuzija sukeliančiomis testinėmis užduotimis, iliuzija nepaveikia judesio tikslumo. Vykdant tyrimus su vizualinėmis iliuzijomis buvo pastebėtas sunkiai paaiškinamas fenomenas, kad atliekant kokius nors motorinius veiksmus (rankos, kojų ar net akių judesius) su iliuzija sukeliančiomis testinėmis užduotimis, iliuzija nepaveikia judesio tikslumo. Regėjimo iliuzijos dažnai turi didesnę įtaką geometrinio parametro vertinimui negu sakadinių akių judesių paklaidos. Miulerio-Lajerio iliuzija įtakoja tiek žvilgsnio tiek rankos perkėlimo amplitudę bei vėlavimo laiką. Gauti duomenys labai svarbūs, nes rankos judesys ir žvilgsnio perkėlimas vyksta realiame laike. Amplitudė ir iliuziniai padariniai yra nepriklausomi ir gali atspindėti skirtingus regimojo motorinio proceso lygmenis.

G. Binsted, R. Chua, W. Helsen ir D. Elliot viename iš savo straipsnių teigia, kad atlikus daug tyrimų nustatyta, kad akys pasiekia tikslią stebėjimo vietą, kai tuo pačiu metu ranka pasiekia maksimalų pagreitį. Teigiama, kad ranka nėra visiškai įtakojama akių. Tyrimo metu autoriai naudodami Miulerio-Lajerio konfigūracijas atskyrė akių ir rankų judėjimus. Jei tikslo įgyvendinimui naudojamas siekimas, tai nukrypimai rasti pirminėse ir korekcinėse sakadose, ko nebuvo stebint rankų judėjimą. Ranka liko tiksli, net kai akis nukrypo ar nepataikė į tikslo padėtį. Šie rezultatai akcentuoja žmogaus motorinės kontrolės įvairiapusiškumą.
Judesiai, ypač sakadiniai, visada yra įtakojami iliuzijų, tačiau lieka neaišku, kaip iliuzinis stimulas paveiks pirminę ir korekcinę sakadas. Taip pat nebuvo tirti sekamieji akių judesiai, kurie gali pateikti duomenų apie iliuzijos įtaką dinaminiame rėžime.

***

transporto kontroles sistema

Kaip sumažinti skausmą?

Jei susižeisite, susiraskite žiūronus, lupą, lęšį ir žiūrėkite į žaizdą pro juos taip, kad mažintų vaizdą, netrukus skausmas pradės mažėti kartu su matoma “maža” žaizdele.

Neseniai Oksfordo universiteto Tyrimai lėmė naują skausmo žudiko atradimą – vaizdą mažinančius lęšius (apverstus žiūronus). Mokslininkai parodė, kad tiriamųjų, kurie stebėjo savo sužeidimus pro apverstus žiūronus skausmas bei patinimas buvo daug mažesni. Tai įrodo, kad net skausmo pojūtis yra moduliuojamas pagal tai, ką mes matome. Taigi, kita kart susižeidę padarykit sau paslaugą.

***
Pakavimo dėžės

Kaip veikia mūsų smegenys?

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų. Lietuvos mokslo įstaigos – ne išimtis. „Labai intensyviai dirbama toje srity, kad būtų galima nuskaityti biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako lietuvis profesorius Osvaldas Rukšėnas. Tačiau galvos smegenys yra tiriamos ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, Vilniaus Universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis – jos turi du buteliukus, viename yra grynas vanduo, kitame – alkoholio tirpalas. Jos labai protingos, greitai išmoksta kur yra kas, ir valingai, jeigu taip galima kalbėti, renkasi alkoholį. Žiurkės pripranta prie alkoholio ir mokslininkai tiria jų smegenų signalus.

***

Prekybinės palapinės kaina