Kaip veikia mūsų smegenys?

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų. Lietuvos mokslo įstaigos – ne išimtis. „Labai intensyviai dirbama toje srity, kad būtų galima nuskaityti biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako lietuvis profesorius Osvaldas Rukšėnas. Tačiau galvos smegenys yra tiriamos ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, Vilniaus Universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis – jos turi du buteliukus, viename yra grynas vanduo, kitame – alkoholio tirpalas. Jos labai protingos, greitai išmoksta kur yra kas, ir valingai, jeigu taip galima kalbėti, renkasi alkoholį. Žiurkės pripranta prie alkoholio ir mokslininkai tiria jų smegenų signalus.

Disleksija – skaitymo ir rašymo sutrikimas

Disleksija – tai neurologinių ir genetinių ligų grupei priskiriamas skaitymo sutrikimas. Dažniausiai būdingas mokyklinio amžiaus vaikams. Disleksija gali būti lengvos, vidutinės ir sunkios formos. Šis sutrikimas pasireiškia skaitymo ir rašymo įgūdžių sutrikimu ir gali būti įgimtas bei įgytas. Išskiriamos kelios ligos rūšys: trauminė, pirminė ir vystymosi disleksija.
Trauminė disleksija išsivysto, kai traumos metu pažeidžiami skaitymo ir rašymo smegenų centrai. Tai pakankamai reta šios ligos atsiradimo priežastis.
Pirminė disleksija susijusi su paveldėjimu. Įdomu tai, kad disleksijos atvejai dažnesni kairiarankių šeimose ir labiau paplitę tarp berniukų nei tarp mergaičių. Tokių žmonių gebėjimas skaityti atitinka ketvirtos klasės moksleivio įgūdžius.
Vystymosi disleksija, kitaip dar vadinama kognityvine, įgimta arba vaikų disleksija, manoma, susijusi su hormoniniais pokyčiais nėštumo metu.

Išskiriami įvairūs probleminio skaitymo tipai:
– agramatiniai (kalba gramatiškai neišlavinta);
– semantiniai (skaitymo įgūdžiai puikūs, bet sunku suprasti žodžių ir teksto prasmę);
– foneminiai (sunku sieti raidę ir garsą);
– mneminiai (sudėtinga atkurti grafinį vaizdavimą);
– literatūriniai-optiniai (sunkiai atpažįstamos spausdintos raidės);
– verbaliniai-optiniai (rašytinių raidžių atpažinimo sutrikimas);
– taktiliniai (būdinga vaikams neregiams, kuriems sunku atskirti Brailio rašmenis).

Psichologinės disleksijos priežastys:
– prasta skaitymo motyvacija;
– patirtis;
– netinkama, vaiką psichologiškai žalojanti mokymosi aplinka;
– silpnas ryšys tarp vaiko ir tėvų.

Mokytojai ir tėvai dažnai painioja disleksiją su pastangų ar net intelekto stoka. Todėl vaikai, net labai gabūs, nuolatos išgyvena frustracijos ir nesėkmės jausmą, nes nesupranta, kodėl vienus dalykus sekasi mokytis gerai ir greitai, o skaityti ir rašyti – labai prastai ir lėtai. Disleksijos požymiai yra ne tik specifinės klaidos skaitant ar rašant. Tokie vaikai gali painioti kairę ir dešinę puses, jie paprastai nemėgsta komandinių žaidimų su kamuoliu (nes sunku numatyti kamuolio trajektoriją), užsiėmimų, kur reikia atsiminti judesių seką (šokiai, kovos menai).

Taip yra, nes disleksijos priežastys glūdi smegenyse. Tokių vaikų smegenų struktūra ir nervinės jungtys, būtinos rašytinei informacijai apdoroti, vystosi kiek kitaip nei daugumos. Jei įprastai skaitant ir rašant labiau dirba kairysis smegenų pusrutulis, tai šių žmonių gerokai aktyvesnė dešiniojo veikla. Todėl tokie vaikai ir suaugę mėgsta piešti, pasakoti fantastines istorijas, jie pasižymi intuicija, yra labai kūrybingi, empatiški.

Vienas grafikos dizaineriu dirbantis 25 metų vyras sugalvojo, kaip kitiems žmonėms paaiškinti, kodėl jam sudėtinga skaityti tekstą. Jis pakeitė populiarų „Helvetica“ šriftą, panaikindamas dalį raidžių kontūro, bet palikdamas svarbiausias dalis, kurios leidžia identifikuoti raidę. Šio eksperimento tikslas – vidutiniam skaitytojui parodyti, kokiu greičiu gali skaityti disleksija sergantis žmogus.
Pabandykite perskaityti:

Disleksija – tai labai specifinis „skaitymo sutrikimas“. Nors pastaruoju metu vis dažniau disleksijos apibrėžimas išplečiamas ir disleksijai priskiriami ne tik skaitymo, bet ir rašymo ar tarimo sutrikimai.
Pastaruoju metu įrodyta, kad šiems žmonėms gali būti trumpalaikių atminties sutrikimų. Šią ligą galima priskirti genetinių ir neurologinių ligų grupei. Tiesa, net jei kalbėtume tik apie skaitymą, šis sutrikimas gali pasireikšti labai skirtingai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės nesugeba skaityti tik rašytinių raidžių, kiti – spausdintinių ir pan. Tiesa, nebūtinai. Didžiai daliai sergančiųjų disleksija pasireiškia kur kas švelnesne forma, t.y. žmonės arba lėčiau mokosi skaityti, arba lėčiau skaito, arba nuolat pasireiškia skaitymo klaidos (pavyzdžiui, vietomis sukeičia raides, iškreipia garsą, praleidžia tam tikrus garsus), arba neteisingai supranta perskaityto žodžio reikšmę.

Sutrikimas visiškai išgydytas nebus, bet jo pasekmes galima valdyti treniruočių pagalba.

***
Vestuvinės suknelės Vestina

Greitas testas proto lankstumui patikrinti: ką pasirinksite?

Situacija: važiuojate tamsią, lietingą naktį nuosavu automobiliu ir staiga pamatote šalikelėje 3 žmones, laukiančius autobuso. Šie žmonės tai:

1. Senutė, kuri atrodo gana prastai, besivaduojanti mirtimi.
2. Jūsų senas draugas, kadaise išgelbėjęs jums gyvybę.
3. Jūsų svajonių žmogus (moteris/vyras).

Jūsų automobilis dvivietis – tilps tik 1 žmogus, ką paimsite į pakeleivius?

Ši moralinė-etinė dilema yra savotiškas testas kuris, kaip teigiama, buvo pateiktas vienoje įmonėje per atrankas priimant į darbą. Jūs galite pavežti pasiligojusią senutę ir taip išgelbėti jai gyvybę. O galite pasirinkti seną draugą, kadangi kadaise jis jums išgelbėjo gyvybę, tai būtų puiki proga atsidėkoti. Kita vertus, kada dar jums pasitaikys tokia proga sutikti savo antrąją pusę.

Iš 200 kandidatų įmonėje tik vienam nekilo jokių problemų pateikiant atsakymą, kuris ir gavo darbą.
Jo sprendimas buvo toks: „Aš atiduočiau savo senam draugui mašinos raktus ir paprašyčiau pavežti senutę iki ligoninės, o pats pasilikčiau su savo svajonių moterimi.“

***

Savivarčiai

Skaitmeninių prietaisų priklausomybė: vaikui išmanusis telefonas – lyg gramas kokaino

Ne vienu atliktu tyrimu įrodyta, kad socialiniuose tinklalapiuose praleidžiamas laikas paaugliams sukelia lygiai tokią pačią priklausomybę kaip narkotikai ir alkoholis. Blogiausia, kad socialiniuose tinklalapiuose paauglių praleidžiamas laikas tėvams dažniausiai neatrodo pavojingas.

Duodant savo vaikui planšetinį kompiuterį arba išmanųjį telefoną, iš tiesų jam duodamas tarsi butelis vyno ar gramas kokaino – skaitmeniniai įrenginiai skatina tuos pačius smegenų impulsus.

Neseniai pasirodė bauginantys pranešimai, kad jau 13 metų paaugliai gydomi nuo priklausomybės skaitmeninėms technologijoms, o trečdalis 12–15 metų D. Britanijoje gyvenančių paauglių pripažįsta, kad daugiau laiko skiria kompiuteriui nei kitoms veikloms.

Anot psichologų, “kai žmonės galvoja apie priklausomybę, jų akys krypsta į kokią nors medžiagą ar daiktą, bet tai – tam tikras elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais: mitybos sutrikimai, savęs žalojimas, susirašinėjimas žinutėmis vaikams ir paaugliams draustinomis temomis“.