Ar jums dažnai knygyne kyla noras tuštintis?

Pasaulyje visada sklandė galybė įvairių legendų ir mitų. Kai kuriuos mokslui pavyko įrodyti ar paneigti, o kai kurie yra tokie menki, kad tikrų tyrimų atlikta taip ir nebuvo. Pavyzdžiui, ar esate girdėję apie Mariko Aoki fenomeną? O ar kada nors pajutote stiprų norą tuštintis, kuomet buvote knygyne? Šis fenomenas, pavadintas jį pirmą kartą aprašiusios moters vardu, pasirodo, yra sutinkamas gana dažnai.

knygynas-fenomenas

Mariko Aoki dar 1985 m. viename Japonijos žurnalų apie knygas paminėjo, kad kaskart jai lankantis knygyne, ji patiria nenumaldomą norą bėgti į tualetą. Tema greitai paplito po kitus šalies laikraščius ir buvo plačiai diskutuojama visuomenėje – pasirodo, daug žmonių patirdavo tą patį. Mariko Aoki fenomenas traukė žmonių dėmesį, todėl buvo atliktos kelios nedidelės žmonių apklausos, kurios parodė, kad dažniausiai su juo susiduria moterys.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad netikėtas noras tuštintis apsilankius knygyne pasireiškia vos vienam iš dešimties ar net dvidešimties gyventojų, tačiau kita apklausa parodė, kad net 26,7 % žmonių bent kartą tai patyrė. Mariko Aoki mama teigė, kad kalti gali būti ir genai, nes jos brolis skundėsi ta pačia problema, tačiau rimtų, didelės apimties mokslinių tyrimų, žinoma, atlikta nebuvo.

Fenomenas pradėtas itin plačiai aptarinėti po interneto iškilimo. Juokingas jo pobūdis dar labiau traukė žmonių dėmesį ir jie vienas po kito pripažino, kad ir patys yra su tuo susidūrę. Kai kurie mokslininkai trumpais komentarais juokėsi iš vadinamojo fenomeno, spėliodami, kad taip gali nutikti dėl paties žmogaus įpročių – skaitymo tualete. Pasąmonėje užfiksuojama knygų ir tuštinimosi asociacija, todėl žmonės knygyne patiria šį poreikį. Tačiau pati Mariko Aoki teigė, kad nieko panašaus nejaučia bibliotekoje ar skaitytų knygų knygynuose – fenomenas jai pasireiškia tik naujų knygų parduotuvėse ir niekur kitur.

Kiti spėlioja, kad galbūt naujos knygos pasižymi stipriu dažų ar klijų kvapu, kuris turi silpnų laisvinamųjų vaistų poveikį. Tai paaiškintų, kodėl poreikis tuštintis jaučiamas tik kiek ilgiau užsibuvus knygyne. Dar kiti mąsto, kad galbūt žmogaus stovėsena su knyga rankose atpalaiduoja kūną ir paskatina fiziologinius procesus. Abu šie paaiškinimai skamba tikėtinai, ypač turint omenyje, kad noras praeina vos išėjus iš knygyno.

Kita vertus, psichologai mano, kad Mariko Aoki šį fenomeną sau įsikalbėjo, kaskart laukdama, kol jis pasireikš. Kai apie jį pradėjo galvoti ir kiti, jie savo mintyse susikūrė savaime išsipildančią pranašystę. Todėl Mariko Aoki fenomenas dar ilgai liks tik viena iš daugelio keistų Japonijos legendų. Nebent šia tema susidomės ir rimtas, didelio mąsto studijas atliks mokslininkai.

Optinis triukšmas. Rask telefoną.

2016 metų vasarą Jeya May Cruz savo Facebook’o paskyroje patalpino nuotrauką, kurioje optinis triukas. Joje nematyti nieko įmantraus ar neįprasto, tiesiog margas kilimas ir stalas. Tačiau nors tai ir atrodo paprasta, iš tiesų kažkur toje fotografijoje, tarp optinio triukšmo, slepiasi svarbus technologinis žaisliukas – telefonas.

Ieškodami telefono, galite užgaišti daugiau nei porą minučių, nes užduotis tikrai nėra lengva, čia ne vaikų žaidimų aikštelė. Ją bandė išspręsti daugiau nei 300 tūkst. interneto naršytojų. Vizualinis chaosas gali trukdyti susikaupti, o akyse gali imti raibti, bet patikėkite, jūs galite įveikti šią optinę apgaulę. Kaip greit jums pavyks rasti telefoną?
optinis-triuksmas-rask-mobiluji-telefona

***
Aikštelės

Iliuzijų muziejus Vilniuje

Vilniuje yra vieta, kurioj galima smagiai praleisti laiką su draugais nieko negeriant ir nevalgant, tai – iliuzijų muziejus. Užsukti čia geriausia ne po vieną, o su linksma kompanija ar bent draugu. Nemažai iliuzijų daugiausia džiaugsmo suteikia, kai jas nufotografuoji, o asmenukėms tinka ne visi atrakcionai – ypač jeigu nemėgstate nešiotis specialios asmenukių lazdelės. Įdomu, kad ir keistieji 3D paveikslai, ir kitos iliuzijos nėra atgabentos iš kokio nors panašaus svečios šalies atrakciono. Lietuvių menininkai sukūrė trimatį Vilniaus Iliuzijų muziejaus – „VILNIL“ – logotipą ant sienų, paveikslus.
iliuziju-muziejus-vilnius

iluziju-muziejus-vilniuje
Įdomu žiūrėti, kaip fotografijose atgyja visai paprasta aplinka. Atrodo, kad iš tiesų po kojomis siūbuoja beždžionių tiltas, čiauška papūgos, o pasivaikščioti lubomis ar įsmeigti Lietuvos vėliavą į kitos planetos paviršių – visai paprastas dalykas. Iliuzijų muziejuje liesti eksponatų ne tik nedraudžiama, bet net skatinama. Mėgstantiems kiek šiurpesnes pramogas siūloma apiplėšti banką, nerti į unitazą arba sužinoti, koks jausmas apima atsidūrus ryklio nąsruose. Įvairių kambarėlių ir užkaborių muziejuje iš tiesų nemažai. Ir kiekviename jų – vis kita atrakcija, kartais – keletas skirtingų. Smagiais vaizdais lankytojai mielai dalijasi socialiniuose tinkluose. O mėgstantiems tikrus daiktus muziejininkai šalia išėjimo pastatė specialų automatą, kuris išspausdina pasirinktas nuotraukas. Rodo ir iliuzijos žanro klasiką. Keletą Iliuzijų muziejaus eksponatų praeiviai gali pamatyti net nenusipirkę bilieto – koridoriuje, vedančiame iki pagrindinio įėjimo. Juos ketinama nuolat keisti naujais. Šiuo metu šalia durų besisukantis iliuzinis skritulys – tarsi užuomina, kad šiame muziejuje galima pamatyti ne tik pastaruoju metu pasaulyje itin populiarias 3D iliuzijas, bet ir iliuzijos žanro klasiką.
Kitose šalyse visa tai galima rasti mokslo muziejuose. „Vilniuje kažką panašaus yra sumanęs Energetikos muziejus, bet jis labiau primena senienų sandėlį. Ir net eksperimentų kambariai jame dvelkia senove. Tuo metu lietuviškame muziejuje – ir klasikinės iliuzijos, ir visai naujos, kurioms sukurti prireikė šiuolaikinių technologijų“, – pasakojo muziejininkas. Pavyzdžiui, pirmąją vietą šiuolaikinių optinių iliuzijų konkurse laimėjusiam japono darbui, akimirksniu išpopuliarėjusiam „YouTube“ portale, atkurti prireikė kompiuterinės grafikos specialisto ir trimačio spausdintuvo. O specialius šviesą išsaugančius dažus teko atsisiųsti iš JAV. Jais nudažytos sienos, ant kurių galima piešti mobiliaisiais telefonais. Pasitelkia socialinius tinklus Iliuzijoms tinkančių veidrodžių ir lęšių dažniausiai neįmanoma tiesiog nusipirkti parduotuvėje. Muziejaus iliuzijos neparduodamos, o štai menininkų darbus žmonės galėtų įsigyti“, – mano muziejaus įkūrėjas.

***

KIGU chalatai moterims

Mimikrija: arba maskavimosi meistrai – gyvūnai

Mimikrija – reiškinys, kai organizmas savo spalvų išsidėstymų bei forma yra panašus į kitos rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi būna didesnis. Tai specialus prisitaikymo būdas, kai augalas arba gyvūnas supanašėja su kitu augalu, gyvūnu ar kitokiu objektu. Mimikrija padeda gyvūnams apsisaugoti nuo plėšrūnų arba plėšrūnams suklaidinti grobį.

Vien spalvos sutapimas nėra mimikrija. Pvz. baltosios meškos ant balto sniego.

Keletas mimikrijo gyvūnų pasaulyje pavyzdžių:

Ne prasčiau prie gamtos spalvų prisitaiko ir paukščiai, kurių iš toliau net nepastebėtume.


***
Tvorų tiekimas